Miglė Andrulionytė
Power Insights & Growth Intelligence | Telia
- Report this post
GenZ užaugo. Metas pradėti galvoti apie naują – Gen Alpha kartą. O jei rimtai, tai jau įrodyta, jog kartos pačios neturi savyje kažko ypatingai unikalaus.Amžius daro savo ir tiek. Bet dar įrodyta, jog nesvarbu, kas įrodyta, svarbiau kas garsiau rėkia 📣 Todėl Alpha Gen bus naujas buzzword‘as, jei ne tuoj, tai greitai.Tad kas įdomesnio su Millennials‘ų vaikais, gimusiais tarp 2010 – 2024. Pirmoji karta, kuriai internetas yra konstanta. 1. 🌳Offline renesansas. Vaikai laiką mieliau leidžia offline. Iš info, kurią matau, tas offline renesansas apima gal ir kiek platesnę auditoriją, bet smagu, kad daugiau vaikų nori išbandyti kažką „naujo“: pvz, žaidimus lauke.2. 🛡️Online saugumas. Ypatingai malonu girdėti, jog priešingai nei pirmtakai, 12 – 15 metų vaikai sąmoningiau galvoja kur ir ką postinti (primenu, kad iki 12 metų postinimo socialinėje medijoje kaip reiškinio apskritai neturėtų būti). Čia aišku pasekmė ir to, kad vis daugiau Millennials‘ų pradeda labiau prižiūrėti vaikų prieigą prie įrenginių. 3. 🎥 Naujos karjeros. Padidėjo influencerių įtaka. Aukštasis mokslas daliai neatrodo toks būtinas, nes juk influencinimui didelio universitetinio mokslo nereik. US duomenimis, per 3 metus aukštojo mokslo svarba nukrito 11 procentinių punktų. Europoje tokio didelio nuosmukio nėra, o štai UK tyrimai rodo, kad mergaitės ypač susidomėjusios STEM mokslais. 4. 💪 Socialinės problemos vietoje eko-aktyvizmo. Nors rūpestis planeta nedingo, vis tik labiau iškyla empowerment‘o ir reprezentacijos klausimas. Didėja pasitikėjimas tarp mergaičių (+3pp) ir krenta tarp berniukų (-13pp). Įvairovės ir lyties reprezentacija ypač svarbi tarp jaunų mergaičių. You go girls! Panašu baigėm auginti princų laukiančias princeses.5.🎧 Medijos naudojimas. Nuo kino teatrų iki podcast‘ų. Nuo streaming‘o iki audioknygų, Alpha karta mielai naudoja įvairų turinį ir skirtingus medijos kanalus. Nieko radikalaus, tiesa? Įdomu, ar matosi kažkas pažįstamo ir kokius skirtimus vaikuose pastebite.Source: tyrimų platforma GWI
28
6 Comments
Mantas Bieliauskas
Business Development | Brand Growth
10h
- Report this comment
Skaitau ir galvoju, ar gen alpha atributai neatkartoja pasikeitimus (nors ir minimalius) bendroje auditorijoje? Nes kiek skaitau, vis daugiau žmonių sukasi nuo technologijų į offline laisvalaikį, idealizuoja influencerius (arba Lietuvoje tampa maisto influenceriu), kovoja su socialinėmis problemomis, etc. Lyg tyrimai jaunai kartai nesuteiktų tokią "aureolę" - nauja karta sutvarkys pasaulį.
2Reactions 3Reactions
⭐ Andrius Verseckas
Brand Builder | Storyteller | Marketing strategist | ex - Surfshark 🦄
8h
- Report this comment
Čia su 🌏Simona Krasauskienė tau, Migle, pokalbis :D
1Reaction
To view or add a comment, sign in
More Relevant Posts
-
Miglė Andrulionytė
Power Insights & Growth Intelligence | Telia
- Report this post
Yra dalykai, kurie mane nervina. Apie vieną noriu papasakoti. Tai faktų tikrinimo ir adekvatumo svarba versle ir gyvenime. Visi mes galim padaryti kliurką, čia ok. Kas ne ok, tai kai pasaulio ar disciplinos suvokimas formuojamas iš lūpų į lūpas, kitaip tariant – socialinės medijos ar bele kokio thought leadership’o pagalba 📣 Įtikinama retorika ar įtaigus rašymas neturi nieko bendra su tiesa. Jei esi drąsus, užtikrintas ir garsus, gali pernešti BET KOKIĄ žinutę.Pro akis neseniai praskriejo vienas toks pavyzdys (bet tik vienas iš daugelio) – award winning-stratego viral post’as. Iš esmės skandalas, kad Lidl’as vagia Tony’ Chocolonely strategiją, pristatydamas beveik vienodą produktą.“Strategijos vagystės” momentas ir post’o like’ų skaičius sudrumstė mano “no f*cks given” attitude į visokias marketingines kvailystes, kurias čia matau. Faktas nr. 1 – Lidl‘o private label fairtrade šokoladui yra kokie keturi metai. Anokia čia sencacija, dar vienas copycat'as. Faktas nr. 2 – net ir nedirbant Lidl‘e, bet kuriam ninja/guru būtų aišku, jog milijardinis mažos kainos parduotuvių tinklas tikrai nesikėsina į fancy fairtrade‘inio šokolado gamintojo strategiją. Share‘as komentarų, kad tas award-winning bičas pasiklydo savo strateginiuose labirintuose buvo gerokai mažesnis nei share‘as aplodismentų, skatinančių ir toliau kurti kosnpiracines „strategines“ teorijas.Mano patarimas toks: jei nėra ūpo tikrinti faktus, siūlau tiesiog skippinti socialinės medijos antraštes.Nes čia daugiau thought zombizmas 🧟♂️ , aklai sekant vienas kitą, o ne thought leadership‘as. Beje, istorija taip nesibaigė. Tas pats award-winning strategas galiausiai sutiko, jog nusišnekėjo. Užskaitau, suklysti nėra blogai. Tik ši dalis liko pakasta kažkur giliai komentaruose. Todėl kartais siūlau paspausti smegenis pirmiau nei paspausti like mygtuką. Bent kartais =) #criticalthinking
18
3 Comments
Like CommentTo view or add a comment, sign in
-
Miglė Andrulionytė
Power Insights & Growth Intelligence | Telia
- Report this post
Tai kiek laiko vaikas gali praleisti prie ekranų? 📱 Atsakymas „nulis“ gal ir geras, bet labai toli nuo realybės. JAV Sveikatos organizacijos atliktas tyrimas apskaičiavo kiek screen time‘o nuo gimimo gauna vaikai. Pirmiausiai, noriu pasakyti, kad per du metus buvo ištirtas beveik 4000ių vaikų elgesys. Tiesa, geografiškai imtis nebuvo plati, bet į absoliučią tiesą ar ypatingus outlier‘ius čia nepretenduojame. 📊 Tyrimo rezultatai:-Jau iki 12 mėn. kūdikis viduniškai gauna apie 50 min. screen time‘o kasdien >> aš tikiuosi čia kalbama apie žindymo ir sūpavimo laiką, kai vaikas nori nenori gauna bišk mamos instagramo.-3iaisiais vaiko gyvenimo metais screen time‘as šokteli iki 150 min. (t.y. ~2.5h per dieną) >> tai du pilnametražiai filmukai arba vienas Haris Poteris. -87% vaikų (nors gal reikėtų sakyti tėvų) viršija pediatrų nustatytas rekomendacijas - 1h/dieną 3 - 5 metų vaikams >> kitaip tariant vos 1 iš 10 tėvų neleidžia vaikui užsibūti ilgiau prie ekrano-Kiek daugiau nei 25% vaikų rodė drastiškai ilgėjantį screen-time’ą. 🔍 Įdomūs pastebėjimai:Padidintas screen-time‘o laikas buvo labiau siejamas su:oPirmą kartą tapusiomis mamomis oBuvimu namuose (užuot darželyje)Čia kažkaip susiję. Galima daryti išvadą, jog jei esi vienas vaikas ir neturi brolio ar sesers, bendrus žaidimus keičia ekranas. Mažesnis screen-time’as buvo labiau siejamas su:oMergaitėmisoAukštesniu tėvų išsilavinimu💡 Tyrėjų išvada tokia: sumažinti screen-time‘ą vėliau yra kur kas sunkiau, nei įvesti taisykles ir ribojimus ankstyvajam amžiuje. Žodžiu, kaip ten sakoma, lenk medį kol jaunas (?) Bėda ta, kad nustatyti aiškių taisyklų neužtenka! Norint, kad vaikai perimtų gerąsias praktikas, pasirodo, reikia ir patiems rodyti pavyzdį ribojant SAVO ekrano laiką. Ypač maisto ir žaidimų metu =) labai įdomu kam tekę tai daryti. Beje, daugybę kartų esu girdėjusi, jog vaikai per vėlai supažindinti su technologijomis vėliau nebus tokie įgudę =) bet ar tikrai?Kaip jūs reguliuojate ekranų laiką savo šeimoje? Lengvos rugsėjo pradžios ir kantrybės artėjančioms spūstims 🍂 ______________________________________________source: Upstate KIDS Study, University at Albany, NYCimg: pexels
47
10 Comments
Like CommentTo view or add a comment, sign in
-
Miglė Andrulionytė
Power Insights & Growth Intelligence | Telia
- Report this post
Besiruošiant rugsėjui teko pravalyti nemažą pluoštą dailės ir darbelių. Na žinot, the usual: išmest, išmest, išmest. Tačiau vienas darbelis privertė stabtelėti. Ant nedidelio spalvinimo lapo buvo pavaizduotas vienas gražesnių įtraukties pavyzdžių, kuriuos teko išvysti per paskutiniuosius metus . Ir, tiesa, nelabai koks meninis to užbaigimas 🎨 Gražus dar ir dėl to, jog padarytas labai tyliai, be DEI agendos, be aplodismentų ir be pasitapšnojimo sau per petį. Don‘t get me wrong, viskas ok pasitapšnoti per petį, mes tiesiog esame prie to tiek įpratę, jog visa kita absoliučiai stebina.Spalvinimo lapelyje buvo pavaizduota, t.y. kuo puikiausiai sumaketuota, šeima skirta vienam konkrečiam vaikui. Mažas žingsnis mokytojai, bet didelis žingsnis lygybės ir supratimo link. Žingsnis, kuris pačiam vaikui įspūdžio tikrai nepaliko. Priklijavo ji tuos kelis trupinius ir viskas. Nes juk negali stebėtis tuo, kas yra savaime suprantama, ar ne? 🌈 Tačiau man ir daugybei panašių šeimų tai milžiniškas šuolis į priekį.Dažnai mes siekiame pakeisti pasaulį, padaryti kažką didingo ir prasmingo, sukurti ką nors grandiozinio, retai kada susimąstydami, jog gyvenimas susidaro iš tų mažu akimirkų, kasdienių akimirkų, kurias taip dažnai pražiopsom. Mažų gerų darbų, šiltų pasisveikinimų, drąsos įveikti baimes ir atvirumo kitų patirtims. Iš tokių subtilių, bet reikšmingų darbų, kaip šis nedidelis piešinukas, kuriame atsispindi kitokios, bet lygiavertės šeimos grožis. 👭 Mano dėkingumas už šį mažą darbą netelpa viduje, todėl noriu pasidalinti. Na, o Agota apskritai nesupranta kuo čia reikia džiaugtis, sakė turėti du tėčius užuot dvi mamas būtų kur kas šauniau, nes jie tokie juokingi ir nebara.
77
5 Comments
Like CommentTo view or add a comment, sign in
-
Miglė Andrulionytė
Power Insights & Growth Intelligence | Telia
- Report this post
Kas bendro tarp Oslo, Nike‘o ir bachūrų UAB‘ų?Bachūrai, tik patikslinsiu, yra mentalitetas, o ne lytis. ♀ ♂ Fast backwards kelias savaites atgal, matėm tokią šmaikščia Oslo reklamą, kuomet vaikinukas su dideliu nepasitenkinimu vardina koks Oslas „blogas“, sukurdamas labai šaunaus miesto įvaizdį.„I don't understand why people go swimming in the middle of the city... it's disgusting“ Tokios smagios patyčios man patiko. Kaip ir nemažai daliai tokio paties burbulo LinkedIn‘e, kuris sakė: „Žiūrėk, Lietuva, kaip reikia turistines reklamas kurti!”. ✨ Į tai mano atsakas buvo kaip visuomet – let‘s wait & see. Ilgai laukti nereikėjo, System1 pratestavo reklamą su patikrintu & nepakeičiamu - mainstreaminiu vartotoju.Išvados: mainstream nelabai nuskaitė ironišką reklamos žinutę. Galima sakyti, koks čia skirtumas, gi dalis jo vis tiek nutekės į Turkiją ar Tenerifę, arba apskritai daugiausiai iki Hesburgerio. Bet iš esmės nesuprantama reklama padarė Oslo įdirbį ne tokį efektyvų. Kitame spektro gale mes turime dar vieną kraštutinumą - seksualizuotas reklamas, orientuotas į ... matyt, bachūriukus. Mat juokeliai apie „pirmus kartus“ & "antrus galus" nebūtinai pakabins reikiamą auditorijos kiekį.Ir čia yra verslo kapitonų bėda. Mes linkę viską suasmeninti, neretai – jei ne pagal save, tai bent jau pagal savo kitų žmonių matymą. Dėl skonio juk nesiginčyjama, o vartotojųkognityvinių pajėgumų suvokimas gali būti arba stipriai pervertintas, arba stipriai stipriai nuvertintas 😕 Tas kas nutiko su Nike? Nežinau ar matėt, bet jų olimpinė reklama aiškiai parodo, kad laimėjimas ne visiems. Sutinku, bet...„I am selfish... I have no empathy... I don‘t respect you, haha... I have zero remorse... What‘s mine is mine, what‘s yours is mine. Am I a bad person? Winning isn‘t for everyone.“Ne nu... ta prasme... Mano draugai labai mėgsta sportą – tai va always-on teliko fone man teko sužiūrėti kelis Netflix‘o dokumentinius. Profesionalūs sportininkai yra į save orientuoti egoistiniai individualistai, tad galima sakyti, Nike eina link savo tikslinės grupės ištakų – atletų. Bet ar tikrai jie nėra mainstreaminis brand'as? Jei ne - cool cool cool. Tačiau jei vis tik norisi aprengti ir tuos, kurie į Oslą ruošiasi, ir tuos, kurie į Antaliją, tai stipriai prašauta. Kodėl? Nes tais pačiais System1 duomenimis, Nike'o reklama šiek tiek surezonavo su sporto fanais, tačiau visiškai nesurezonavo su tuo patikrintu & nepakeičiamu mainstream'u. Ir ne, Nike'ui tai nėra gerai.💡 Išvados Tai, ką mes kuriame ir kam atstovaujame, vis tik yra ne apie mus, kad ir kaip kontraversiškai tai skambėtų. Brand'ai ir produktai yra atskiri dariniai skirti rinkai. Nišinių reklamų gamyba gal ir smagi, gal kartais ir širdį bei plaukus glostanti, bet finale - kiek ji finansiškai vertinga?Nenuvertinkim. Nepervertinkim. Tiesiog pažinkim savo auditoriją. #tyrimai taip sakantimg: Nike / Oslo / Audi (atsiprašė ir pažadėjo išsiaiškinti iš kur išdygo tokia bachūriukų reklama 😎 )
26
Like CommentTo view or add a comment, sign in
-
Miglė Andrulionytė
Power Insights & Growth Intelligence | Telia
- Report this post
Gavau prašymą kartu su kitais kolegomis ofise pasidalinti savo knygų rekomendacijomis. Tik mano galva rekomendacija yra gerokai įtaigesnė, jei gali atsakyti į klausimą “kodėl?”Kodėl būtent ši knyga 📚 Nes TOPų aš neturiu ir nestipriai jais tikiu, tiesą sakant. Rekomenduoju dalykus pagal situaciją ir žmogų. Šiuo atveju kiek sunkiau - žmonių daug, o situacija tokia vis tiek quasi-darbinė, todėl į sąrašą George Bataille,suprantama, nedėjau 👀< Rimtasis skaitinys >Doris Kearns Goodwing “Leadership in Turbulent Times”. Labiausiai įsiminusi biografija iš visų skaitytų. Ir tai vienas retesnių atvejų, kuomet žodis leadership panaudotas tikrai pagal paskirtį. T.y. nemaišoma su management’u, bandančiu uždirbti papildomą euriuką. Nieko blogai uždirbti, bet nereik galvoti, kad visi mes čia lyderiai =)Knyga apie keturis žmones, kurie norėjo pakeisti pasaulį. Pradėjo gal kaip eiliniai politikieriai, bet užbaigė savo gyvenimus įeidami į istoriją. Ne visi sprendimai ar jų poelgiai buvo teisingi, tuo ir gražu. Būta visko, bet kai gyvenime atrandi šiek tiek aukštesnį tikslą — gali savo balsą ir galvą panaudoti geriems dalykams. Parašiau, ir supratau, kad metas vėl ją perskaityti. “Leadership is the art of accomplishing more than the science of management says is possible.” General Colin Powell. Čia ne iš knygos, bet vis tiek apie tai. < Linksmasis skaitinys > Terry Pratchett “Mažieji dievai”. Esu visiška Terry Pratchett (ir Neil Gaiman) mylėtoja, tikiuosi atsiras ir daugiau prijaučiančių. Siūlau čiupti bet kurią knygą, net jei ant jų nupieštos raganos ir velniai. “Mažieji dievai” – tai komiška dievo, kuriuo niekas nebetiki, istorija. Tai religijos ir bažnyčios parodija, bet taip puikiai parašyta, jog beveik neturi šansų ką nors įžeisti. O jei dar esat ne tik kad neįžeidūs šiuo klausimu, bet ir turit nebanalų humoro jausmą - perfect 👌< Nepatogus skaitinys > Jei anuos du buvo lengva rekomenduoti, tai ties trečiu užtrukau. Kokia knyga gali stipriai išmušti saugiklius? Man matyt kad Roxane Gay “Not That Bad”. Ji nepatogi ir neišgalvota. Sudaryta iš trumpų ir tikrų pasakojimų apie tai, su kuo susiduria moterys. Su kuo galime susidurti mes ir mūsų dukros. Ir viskas tokiame įprastame, išlavintame, vakarietiškame lygyje. Jokių barbarizmų ar pjaustymų. Nes gi čia not-that-bad. Todėl, su ypatingai retai pasitaikančiais keiksmais mano lūpose, pažadėjau sau grįžti prie knygos, kai dukrai bus 12+. Paruošiamoji pamoka ateičiai. Tiek.O jei norisi praplėsti pokalbį apie knygas - anytime. Tiesa, jei kokią gerą knygą turit, ne apie nike ar bridgewater associates, ar kaip būti turtingu, tai irgi paimčiau rekomendaciją. Ačiū 🙏
37
10 Comments
Like CommentTo view or add a comment, sign in
-
Miglė Andrulionytė
Power Insights & Growth Intelligence | Telia
- Report this post
Amerika apklausė high-achiever jaunimą (čia tokie, kur gerai mokosi), kokie gi yra jų svajonių darbai. Į kokius sektorius nori judėti, kokios įmonės imponuoja.Dalinuosi:[1.] Sektoriai. Net 46% norėtų rinktis medicinos ir sveikatos apsaugos lauką. Antroje vietoje – inžinerija ir IT mokslai (18%).Skirtumas kaip matote - x2.5 karto didesnis.Ir žinot ką, Lietuvoje 2022 metais į sveikatos sritį stojo daugiau abiturientų nei į IT & Data science. Tiesa, ne kartais daugiau, o keliais šimtais vienetų, bet vis tiek- džiugina.Kiek ten įstojo ar baigė, ar šiaip patenkinti pasirinkimu – nežinau 😎 Tiesa, JAV duomenimis mediciną 2 kartus dažniau renkasi mergaitės, inžineriją3 kartus dažniau renkasi berniukai.[2.] Kalbant apie tech , pasirodo visai jie ne svajonių darbdaviai. Pirmoje vietoje – St. Jude Children‘s Research Hospital, o po kelių kitų man nelabai girdėtų med. įstaigų, aukštoje 4toje vietoje yra tiesiog– LOCAL HOSPITAL. Toliau FBI & NASA. Ir tik tada svarstymo lauke atsiduria Google, Amazon, Apple ir Disney.[3.]Svarbiausi dalykai darbe: įgauti patirties, kuri padėtų kilti karjeroje. To nori 86% apklaustųjų. 44% nori tiesaus kelio į promotion‘ą.Šitas toks smagenis – „laba diena, ko tikėtumėtės šiame darbe?“ „Promotion‘o.“ Na, gal niekas taip nesako garsiai, bet tikrai pagalvoja 😁 Trečioje vietoje pagal svarbą darbe – augalinis pienas, žinoma (juokauju!).[4.] Daugiau nei 40% jaunimo nori lyderšipo trainingų ir kad įmonė prisimestų prie magistro programos.O gal net ir pilnai kompensuotų. Tuo tarpu didžiausi darbo benefitai yra atostogų kiekis ir lankstus darbo grafikas.- - -Tad viską sujungus į vieną toks visai neblogas pageidavimų rider’is gaunasi. Esu tikra, jog Talent Aquisition specialistai galėtų pakomentuoti kiek tokie norai atsispindi lietuviškame jaunimėlyje (ar ne tik).Et, kad taip vėl būčiau 18iolikos, tai už tą sumą, kurią išleidau Apple kompiuteriui, Apple akcijų geriau būčiau nusipirkusi 🤑 šaltinis: Career Interest Survey, NSHSS 2024img: pexels
28
2 Comments
Like CommentTo view or add a comment, sign in
-
Miglė Andrulionytė
Power Insights & Growth Intelligence | Telia
- Report this post
Tai agentūra vs in-house ⚡ tyrimų edition. Neneigsiu, tema karts nuo karto apdainuojama tyrimų rateliuose.Bet prieš tai, keli disclaimer‘iai: -rašau iš in-house pozicijos -kadaise dirbau agentūroje-neprijaučiu arba/arba, mėgstu bothism‘ą >> Kompetencija << Pirmiausiai norėčiau nustumti ją į šalį. Ji nepriklauso nuo to, kurioje pusėje sėdi. Vieni nori dirbti su daugybe brand‘ų & projektų, užsimoti plačiai. Kiti nori fokusuotis į vieną ar du, bet kapstyti giliai. Taip kad čia pačių žmonių preferencijų klausimas. Ir vienoje, ir kitoje pusėje galima rasti įvairios kokybės 😎 >> Ekspertiškumas << Kaip in-house specialistai, taip ir agentūros turi savo stipriąsias puses. Mano akimis puiku, jei agentūros turi savo produktus. Tai gerokai saugiau nei kliautis vien tik darbuotojais, kurie laisvi išeiti kada tik nori. Tuo tarpu in-house žmogus gali geriau suprasti įmonės ir verslo specifiką, produktus, žinoti kas veikia, o kas ne, ar į kokius user'ių pageidavimus tikrai nebus atsižvelgta (ir that’s ok). Tai yra kur kas plačiau nei atsiliepti į brief‘o užsakymą ar išspręsti tuo metu niežtintį klausimą. >> Įtakos darymas << Itin svarbus dalykas. Vieniems stakeholderiams daugiau įtakos daro agentūros, nes vis tiek kažkaip rimta & brangu. Ypač, jei pristatomas koks nors sudėtingas indeksas, kurį nebūtinai visi supranta, bet atrodo solidžiai. Tačiau yra vadovų, kurie teikia prioritetą in-house specialistams, iš kurių tikisi glausto ir aiškaus situacijos pristatymo, kur link juda rinka, kas vyksta su brand’u, kokios naujovės ir what’s next. Skirtumų yra ir daugiau.Agentūrų paslaugos dažnai brangesnės. Bet jei darai tyrimus du kartus per metus, dėl to samdyti žmogų būtų nelogiška. Agentūros, idealiu atveju, gali pateikti požiūrį “iš šalies”. Rašau idealiu, nes tas požiūris gali būti ne į temą. Tuo tarpu in-house’ai kartais istringa kompanijos burbule, t.y. mato visus minusus kaip beprotiškai reikšmingus ar pernelyg pozityvius. Tad nėra arba/arba. Geriausia ir labiausiai įprasta yra derinti abu. Bet negaliu nepridėti, turėti in-house tyrimų specialistą tampa aktualu net ir Lietuvos įmonėms. Aišku, kur tokį gauti čia jau kitas klausimas.Todėl cheers, kolegos tyrėjai. Už jūsų sveikatą & klestėjimą, kad ir kur bedirbtumėt 🥂 img: pexels
36
Like CommentTo view or add a comment, sign in
-
Miglė Andrulionytė
Power Insights & Growth Intelligence | Telia
- Report this post
Tai bandelės ar lankstumas yra nr. 1 prioritetas darbe? Nes mane labiausiai domina postringavimai, jog geras lyderšipas & lankstumas yra geriau už bet kokias bandeles. Prie ko čia tos bandelės apskritai? Čia gi nice to have dalykas. O galimybė išeiti pas gydytoją (ar kirpėją) viduryje dienos, ar neateiti į darbą, jei serga vaikas, bent jau ofisiniam burbului yra savaime suprantamas 😱 Drąsu vadinti tą benefitu, o ne standartu. Bet ne apie tai.Apie tai, kad užsiveldami tarp nereikalingų motyvatorių, užmirštame vieną svarbų ir mažiau akivaizdų darbuotojų išlaikymo aspektą. Draugystė. Simple as that. Štai mano Yoda prof. Galloway viename interviu dalinosi savo įmonės patirtimi. Žodžiu, jei jau taip nutinka, jog jo ofise susirenka 4 ar daugiau kolegų (small business, big profits), nerašyta taisyklė, čiumpama įmonės kreditinė kortelė ir einama out. Ar į brodvėjų, ar į barą. Su juo ar be jo.Scott Galloway, kaip beje ir kiti keli mano sutikti vadovai, žino tai, ką jau seniai įrodę tyrimai (ir patirtys): 👉 draugystės darbe stiprina ne tik prisirišimą prie darbo, bet gerina produktyvumą bei pasitenkinimą. O po pandemijos bičiulio darbe turėjimas tik dar labiau sustiprėjo. Keli skaičiai iš Gallup tyrimo:> Draugystė darbe pasitenkinimą lemia dvigubai (yes, dvigubai)> 63% darbo vienišių jaučiasi neįsitraukę> Turintys draugų kur kas labiau rekomenduotų savo darbovietę ir kitiemsFaina, jei draugystės gimsta natūraliai, tačiau tai – dalis organizacijos kultūros (ir požiūrio). Draugystės kūrimas darbe turėtų būti puoselėjama kultūros dalis. O tada kaip gražu, kai ankstyviausi kolegos nepamirša ant darbo stalo padėti bandelių savo vėlyviems bičiuliams.O jūs turite draugų darbe? Maža ką, gal vis tik tyrimai meluoja. img: iliustratyvinė foto ❤️
191
13 Comments
Like CommentTo view or add a comment, sign in
-
Miglė Andrulionytė
Power Insights & Growth Intelligence | Telia
- Report this post
Šiek tiek trend'ų ir statistikos iš Cannes Lions:>> 78% reklamų buvo naudojamas humoras. Right about time. Ką tai reiškia? Tai reiškia nueinančią ašarų madą - kaip kad prie medžio pririštų šuniukų ir kitų širdį spaudžiančių pagraudenimų.>> Todėl only natural, kad daugiausiai awards'ų nukeliavo juokui, o ne prasmės paieškoms. Ta prasme prasmė yra prasminga, viskas ok 💜 Aš čia tik dėlioju tendencijas, kurios išryškėjo jau praėjusiais metais. Vos 13% purpose-led reklamų šiais metais gavo apdovanojimus. Didžiausią dalį nusinešė juokas.>> Ir galiausiai storytelling komponentai laimėjo prieš abstrakčius vizualus. Ant popieriaus tai skamba kaip no-brainer, taip visuomet buvo & bus. Tad kam apskritai kurti reklamas, kurios neturi naratyvo? Nes gražu, nes lengviau, nes taip geriau parodomas produktas. Čia kad geriau suprastumėt, tai tos reklamos, kur keičiasi vaizdai, rodomos minios, medžiai, dangus, krioklys, važiuojanti mašina, bėganti moteris pajūriu ar prie kompo sėdintis vyras, o balsas už kadro sako, kad tai yra "amazing", "disruptive" ir "game-changing".Sunku pasakyti ar tai didesnis iššūkis kūrybininkams bei agentūroms, kurie pagal visus kada nors atliktus tyrimus yra pakankamai stipriai nutolę nuo mainstream'o. Ar marketingistams, kurie per giliai paskendę savo produktuose ir turi balansuoti tarp short-term sales activation & long-term brand building su zero-term biudžetais 😬 Bet kuriuo atveju, godspeed 🚀 Nepamirškim, kad tyrimai čia tam, kad padėtų. Kaip ir reklamų pretest'ai 👿 #tyrimai
34
3 Comments
Like CommentTo view or add a comment, sign in
3,179 followers
- 342 Posts
- 9 Articles
View Profile
FollowMore from this author
- 3 būdai kaip išvengti š*dinų tyrimų Miglė Andrulionytė 3y
- 5 marketingo pamokos: VGTU reklama Miglė Andrulionytė 3y
- Eurovaistinės eksperimentas : kai matai daugiau nei logo Miglė Andrulionytė 4y
Explore topics
- Sales
- Marketing
- IT Services
- Business Administration
- HR Management
- Engineering
- Soft Skills
- See All